2019 m. festivalio „Pokrovskie kolokola“ žiūrovus pasitiks jau pažįstamas setų folkloro ansamblis „Kuldatsäuk“. Ansamblio tikslas – skleisti žinias apie setų kalbą, kultūrą ir tradicijas. Išvertus iš estų k. „Kuldatsäuk“ reiškia „aukso kalnas“. Ansamblis pirmą kartą susirinko 1988 metais. Jį sudarė 12 atlikėjų, kalbančių setų kalba. Laikui bėgant ansamblyje pradėjo dainuoti ir vyrai, ir vaikai. Dabar ansamblyje yra 12 narių, iš kurių 8 yra ansamblio įkūrėjai. Jie taip pat turi savo armonininką. Ansamblis dalyvavo festivaliuose Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Rusijoje, Suomijoje, Vokietijoje, vyko į koncertinius turus Belgijoje, Prancūzijoje, Amerikoje. Repertuarą sudaro dainos, senovės setų šokiai ir ratelio šokiai. Ansamblio nariai išmano įvairius setų tautos amatus: mezgimą, spalvotų nėrinių, diržų ir kilimų audimą.
Setų teritorija yra Estijos pietryčiuose, pasienyje su Rusija. Tai maža estų grupė, kuri laikosi stačiatikių religijos. 2009 m. UNESCO įtraukė setų kalbą į nykstančių pasaulio kalbų atlasą kaip „esančią prie išnykimo ribos“. XIX a. setų moterys buvo dainų ir poezijos tradicijų saugotojos, talentingiausios iš jų turėjo improvizacijos dovaną ir buvo vadinamos dainų motinomis. Grojimas muzikiniais instrumentais buvo išskirtinai vyrų užsiėmimas. Setu dainų ir pasakojimų tematika primena ir kitų Rytų Europos tautų žemės ūkio tematikas. Tačiau būtent setų folkloras nuosekliai atspindi jų socialinės ir konfesinės bendruomenės būdingus bruožus: stačiatikių valstiečių bendruomenės, nepatyrusios žemvaldžių priespaudos, sąmoningumą. Setų socialinio ir šeimos rato kūriniuose atsispindi verbų, pasakų ir dainų apie našlaičius bei našles tematikos. Taip pat setų tautosakoje plačiai naudojamos lyrinės, epinės liaudies dainos, paremtos Biblijos motyvais.













