Folkloro ansamblis "Arinuška"

Kolektyvas „UN PARELL DE TRES“ iš Ibizos (Katalonija, Ispanija), populiarinantis tradicinį polifoninį dainavimą, kuris dažniausiai atliekamas a capella. Repertuare – platus muzikinių kompozicijų spektras: nuo istorinių iki meilės dainų, taip pat tavernos ir religinės dainos. Visos jos yra Katalonijos salos, Baskų šalies ir daugelio kitų Viduržemio jūros regionų (Alentežu, Oksitanijos, Korsikos) tradicinės dainos.
„BULDER OG BRAK“ yra jaunimo šokių grupė iš Norvegijos. 2018 m. šis kolektyvastapo kasmetinio Norvegijos tradicinės muzikos ir šokių konkurso nugalėtoju, atlikęssenovės šokį „Halling“. „Halling“ buvo šokamas tarp kitų porinių šokių, jo dalyviai galėjo laisvai judėti ir demonstruoti savo įgūdžius, lankstumą, veiklumą ir stiprumą. Šokio kulminacija buvo kepurė ant aukšto pagalio, kurią reikia numušti kojomis kiek įmanoma anksčiau pašokant nuo žemės. Grupė „Bulder og Brak“ savo programoje pristatys geriausias Norvegijos šokio tradicijas – senovės „Halling“ ir įvairius tradicinius porinius šokius. „Bulder og Brak“ yra Norvegijos folkloro bendruomenės Osle, Leikaringene, narė. Ši bendruomenė2019 m. metais švenčia savo veiklos 100 metų jubiliejų.

Folkloro ansamblis „Istoki“ susikūrė 1995 m. Jo dalyviai yra Petrozavodsko A. K. Glazunovo valstybinės konservatorijos finougrų tautos muzikos katedros studentai ir absolventai. Konservatorijoje mokosi įvairių finougrų Rusijos etninių grupių atstovai – kareliečiai, vepsai, komiai, udmurtai, ingermanlandai ir mariai. Ansamblis į vieną kūrybinę grupę suburia skirtingų tautybių studentus ir yra užsibrėžęs išsaugoti bei puoselėti tradicines finougrų kultūras. Taip ir atsirado ansamblio pavadinimas – „Istoki“ (rus. „ištakos“). Meno vadovė – gerbiama Karelijos Respublikos menininkė, etnomuzikologė Svetlana Nikolaeva. Finougrų instrumentinę muziką ansamblyje studijuoja etnoinstrumentalistas Igoris Solovjovas. Kolektyvo koncertų programoje kiekviena nacionalinė kultūra atskleidžiama įvairiais būdais: senosios dainos atliekamos kartu su liaudies šokiais, o melodijos – tradiciniais instrumentais. „Istoki“narių pasirodymuose atsiskleidžia unikalūs finougrų muzikinio folkloro žanrai – karelų joigos (karjalaisia joikuja), lyrinės komių improvizacijos, udmurtų krezės. Savo pasirodymuose ansamblis siekia išsaugoti etnografinį autentiškumą ir unikalų finougrų muzikos pasaulį. Ansamblis yra tarptautinių Rusijos ir kitų valstybių konkursų laimėtojas.

Sankt Peterburgo N.A. Rimskio-Korsakovo valstybinės konservatorijos folkloro ansamblis įkurtas 1976 m. Pirmieji jo dalyviai – įvairių skyrių studentai, kuriuos subūrė meilė liaudies dainoms, išgirstoms foklorinių ekspedicijų metu tiesiogiai iš tikrųjų tradicijų nešėjų, ir siekis išsaugoti bei atlikti autentišką liaudies muziką. Kolektyvo įkūrėjas, daugiau nei trisdešimt metų vadovavęs ansambliui – Leningrado konservatorijos profesorius, nusipelnęs Rusijos Federacijos meno veikėjas, menotyros mokslų kandidatas Anatolijus Michailovičius Mechnecovas (1936–2008). Šiuo metu kolektyvui, kurio nariai yra etnomuzikologijos katedros studentai bei dėstytojai ir A.Mechnecovo folkloro-etnografijos centro darbuotojai, vadovauja etnomuzikologijos katedros vedėja Galina Lobkova. Ansamblio nariai detaliai tyrinėja folkloro tradicijas, vyksta į ekspedicijas, taip pat nagrinėja archyvinius muzikinius-etnografinius įrašus, ko pasekoje kolektyvo repertuaras nuolat papildomas. Ansamblis vykdo daugiašalę koncertinę veiklą – dalyvauja festivaliuose ir teminiuose koncertuose, moksliniuose renginiuose ir kūrybiniuose projektuose Rusijos ir užsienio miestuose. Grupės pasirodymai vyksta prestižinėse Sankt Peterburgo koncertų vietose: Sankt Peterburgo D. D. Šostakovičiaus akademinėje filharmonijoje, Marino teatre, koncertų salėje „Jani Kirik“ (Estijos Šv. Jono bažnyčia), Sankt Peterburgo Valstybinio universiteto dvylikos kolegijų koncertų salėje, Sankt Peterburgo N. A. Rimskio-Korsakovo valstybinės konservatorijos A. Glazunovo koncertų salėje. Ansamblis yra tarptautinių, rusų, regioninių konkursų, įvairių šou ir festivalių laureatas.

Ansamblis, kurio didžiąją dalį sudaro Maskvos konservatorijos studentai, gyvuoja nuo 1978 m.Į jo koncertų programą įtrauktos įvairių Rusijos regionų liaudies dainos, daugelio konservatorijos mokytojų ir mokinių kartų pastangomis surinktos ekspedicijose: įvairių žanrų (lyrinės, vestuvių, kalendorinių švenčių, sakralinės ir kt.) dainos ir šokiai (kadrilis, polka, krakoviakas, čyžik ir kt.) iš Rusijos regionų – Lipecko, Kalugos, Volgogrado ir Briansko.
Kiekvienas ansamblio dalyvis išmano ekspedicinį darbą – „dainų kelionių“ per tolimiausius Rusijos kampelius metu atsiranda unikali galimybė iš kaimo atlikėjų mokytis unikalių dainavimo būdų.
Todėl ansamblis yra ne tik akademinė grupė, bet ir autentiškiausias liaudies dainų tradicijų puoselėtojas.
Ansamblis koncertuoja daugelyje Rusijos miestų, taip pat garsiausiose Maskvos salėse: F. I. Šaliapino namų muziejuje, A. N. Skriabino muziejuje, Maskvos konservatorijos salėse, Rusijos kompozitorių sąjungoje, Rusijos Gnesinų muzikos akademijoje, Centriniuose dailės namuose, A.V. Svešnikovo choro akademijoje, A. A. Jabločkinos centriniuose aktorių rūmuose, L. Tolstojaus valstybiniame muziejuje ir kt.
Ansamblis yra daugelio konkursų ir festivalių laureatas Rusijoje ir užsienyje, yra pasirodęs radijuje ir televizijoje: ORT, RTR, TVC ir „Kultūra“ televizijos kanalų projektuose, televizijos laidose „Pasaulio kaimas“ ir „Keliautojų klubas“, daugelio regionų televizijos kanalų laidose, taip pat „Rusijos“ ir „Kultūros“ radijo programose.
Ansamblio įkūrėja ir vadovė – pripažinta Rusijos Federacijos menininkė, meno istorijos kandidatė, K. V. Kvitkos liaudies muzikos mokslinio centro vadovė, profesorė Natalija Nikolajevna Giliarova.
Pagrindiniai festivalio rėmėjai - Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Bilietai parduodami Vilniaus kongresų rūmų kasose, www.tiketa.lt ir www.bilietai.lt
Festivalio programa tinklalapyje www.arinuska.lt ; https://www.facebook.com/PokrovskijeKolokola/

Ansamblis „Mnogaja leta“ sukurtas 2008 m. Kijevo nacionalinio kultūros ir meno universiteto populiariosios muzikos katedroje. Ansamblio vadovė yra etnomuzikologė, katedros dėstytoja Anna Koropnichenko, garsaus ansamblio „Drevo“ narė, profesoriaus E.V. Efremovo mokinė. Ansamblį sudaro studentai, gyvenantys įvairiuose Ukrainos regionuose – Polezijoje, Podolijoje, Užkarpatijoje, Pietų Ukrainoje ir kt. Svarbiausias ansamblio tikslas – atkurti Polezijos ir Vidurio Dniepro dainų atlikimo tradicijas. Reikšmingiausią vietą kolektyvo repertuare užima Kijevo regiono dainos iš abiejų Dniepro krantų. Didelę repertuaro dalį sudaro dvasinio turinio kūriniai – senovės liturginės giesmės, psalmės.Kolektyvo programoje taip pat nemažai ir kazokų, rekrutų, kareivių ir čumakų dainų. Ansamblio nariai su meile ir rūpesčiu atlieka kalendorines bei šeimos ritualines dainas, tradicinius šokius. „Mnogaja leta“ dalyvavo daugelyje festivalių, konkursų tiek Ukrainoje, tiek užsienyje.
Bilietai parduodami Vilniaus kongresų rūmų kasose, www.tiketa.lt ir www.bilietai.lt
Festivalio programa tinklalapyje www.arinuska.lt ; https://www.facebook.com/PokrovskijeKolokola/

Lyvanų liaudies ansamblis „Turki“ gimė 1979 metais. Ansamblyje yra 22 dainininkai, kurių seniausiam yra 92 metai, o jauniausiam – 4 metai. Pagrindinis ansamblio veiklos tikslas – išsaugoti latvių liaudies tradicijas ir perduoti jas jaunajai kartai. Visų liaudies ansamblio dalyvių mėgstamos dainos yra apie šeimos ir jubiliejines tradicijas. Ansamblio dainos praturtina Lyvanų ir kaimyninių miestų festivalius. Liaudies ansamblio „Turki“ dainos buvo atliekamos visuose Tarptautinio „Baltika“ festivalio renginiuose Latvijoje. Ansamblis yra nepriklausomas Latvijos dainų ir šokių festivalio dalyvis, jų balsai skambėjo festivaliuose Lietuvoje, Lenkijoje, Estijoje, Liuksemburge, Ukrainoje ir Baltarusijoje. Latvijos pirmasis televizijos kanalas turi pilną programų ciklą apie Latvijos liaudies tradicijas, kuriame dalyvauja šis ansamblis. Ansambliui tai yra labai svarbus metai, nes šiemet jam sukanka 40 metų!
Pagrindiniai festivalio rėmėjai - Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Duetas gimė Lenkijoje, kai Tatiana Sopilka-Začikevič ir Jurijus Pastušenko – etnomuzikologai, ilgalaikiai legendinio kolektyvo „Drevo“ (Kijevas-Ukraina) nariai, 2000 metų viduryje nutarė sukurti naują ansamblį „Perezva“. Tęsdami mokslinius tyrimus (šiaurės rytų Lenkija) ir pedagoginę veiklą Lenkijoje, jie sukūrė savo ansamblius – „Dička“ ir „More“ (Varšuva).Vienas iš pagrindinių jų tikslų yra Palenkės, Ukrainos, Baltarusijos ir Lenkijos pasienio regionodainų tradicijos rekonstrukcija. Dueto repertuarą sudaro lyrinės dainos iš skirtingų Ukrainos regionų, taip pat apeiginės ir sakralinės Palenkės dainos.
Pagrindiniai festivalio rėmėjai - Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Bilietai parduodami Vilniaus kongresų rūmų kasose, www.tiketa.lt ir www.bilietai.lt

2019 m. festivalio „Pokrovskie kolokola“ žiūrovus pasitiks jau pažįstamas setų folkloro ansamblis „Kuldatsäuk“. Ansamblio tikslas – skleisti žinias apie setų kalbą, kultūrą ir tradicijas. Išvertus iš estų k. „Kuldatsäuk“ reiškia „aukso kalnas“. Ansamblis pirmą kartą susirinko 1988 metais. Jį sudarė 12 atlikėjų, kalbančių setų kalba. Laikui bėgant ansamblyje pradėjo dainuoti ir vyrai, ir vaikai. Dabar ansamblyje yra 12 narių, iš kurių 8 yra ansamblio įkūrėjai. Jie taip pat turi savo armonininką. Ansamblis dalyvavo festivaliuose Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Rusijoje, Suomijoje, Vokietijoje, vyko į koncertinius turus Belgijoje, Prancūzijoje, Amerikoje. Repertuarą sudaro dainos, senovės setų šokiai ir ratelio šokiai. Ansamblio nariai išmano įvairius setų tautos amatus: mezgimą, spalvotų nėrinių, diržų ir kilimų audimą.
Setų teritorija yra Estijos pietryčiuose, pasienyje su Rusija. Tai maža estų grupė, kuri laikosi stačiatikių religijos. 2009 m. UNESCO įtraukė setų kalbą į nykstančių pasaulio kalbų atlasą kaip „esančią prie išnykimo ribos“. XIX a. setų moterys buvo dainų ir poezijos tradicijų saugotojos, talentingiausios iš jų turėjo improvizacijos dovaną ir buvo vadinamos dainų motinomis. Grojimas muzikiniais instrumentais buvo išskirtinai vyrų užsiėmimas. Setu dainų ir pasakojimų tematika primena ir kitų Rytų Europos tautų žemės ūkio tematikas. Tačiau būtent setų folkloras nuosekliai atspindi jų socialinės ir konfesinės bendruomenės būdingus bruožus: stačiatikių valstiečių bendruomenės, nepatyrusios žemvaldžių priespaudos, sąmoningumą. Setų socialinio ir šeimos rato kūriniuose atsispindi verbų, pasakų ir dainų apie našlaičius bei našles tematikos. Taip pat setų tautosakoje plačiai naudojamos lyrinės, epinės liaudies dainos, paremtos Biblijos motyvais.

2019 m. lapkričio 6-10 d. Vilniuje vyks keturioliktas tarptautinis folkloro festivalis „Pokrovskije kolokola“. Daugelį metų šis festivalis daugialypiai ir įdomiai pristato įvairių šalių tradicinę kultūrą, stiprina kultūrinį bendradarbiavimą, sudaro palankias sąlygas dalyvių bendravimui. Festivalis, pavadintas pravoslavų šventės - Švenčiausios Mergelės Marijos apsaugos (Pokrov Presviatoj Bogorodicy) garbei, festivalis suburia po savo skliautu tikėjimo puoselėtojus, be kurio negali egzistuoti ir vystytis liaudies tradicinė kultūra. Tai mūsų šaknys ir paveldas. Tai tas, ką reikia rūpestingai saugoti, o kartais ir atkurti. Tai tas, ko reikia mokyti vaikus ir perduoti busimoms kartoms. O festivalyje „Pokrovskije kolokola“ sukuriama neperteikiama atmosfera, iškeliami gilūs klausimai ir nevysta sąvokų pakeitimas.
Per 14 gyvavimo metų, festivalis „Pokrovskije kolokola“ tapo žinomas daugelėse pasaulio šalyse – jame dalyvavo folkloro ir etnografiniai ansambliai iš Azerbaidžano, Baltarusijos, Bulgarijos, Vengrijos, Vokietijos, Olandijos, Gruzijos, Ispanijos, Italijos, Kazachstano, Kinijos, Korsikos, Latvijos, Meksikos, Norvegijos, Lenkijos, Rusijos ir jos respublikų (Adygėjos, Altajaus krašto, Kabarda-Balkarijos, Mordovijos, Udmurtijos, Čečėnijos, Dagestano, Komi, Tuvos, Marių, Šiaurės Osetijos-Alanijos, Jakutijos ir kt.), Serbijos, Slovakijos, Slovėnijos, Turkijos, Ukrainos, Prancūzijos, Estijos ir kitų šalių.
Šiais metais festivalis džiugins žiūrovus kolektyvais iš 13 šalių – Baltarusijos, Estijos, Ispanijos, Italijos, Korsikos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Norvegijos, Rusijos, Sakartvelo, Serbijos, Ukrainos. Rusijos kultūrą pristatys trys aukštosios kūrybinės mokyklos – Masvos P. Čaikovskio valstybinė konservatorija, Sankt Peterburgo N. Rimskio-Korsakovo valstybinė konservatorija, Petrozavodsko A. Glazunovo valstybinė konservatorija, o taip pat kolektyvai iš Maskvos, Belgorodo ir Novosibirsko apskričių.

Lapkričio 6 d., trečiadienis
Vilniaus kongresų rūmai (Vilniaus g. 6)
19.00 FOLKLORAS IR DABARTIS. Festivalio atidarymo koncertas
I dalis: Kompozitorius Laimis VILKONČIUS „VARNĖNO MIŠIOS” (premjera)
Atlikėjai:
LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS, meno vadovas Sergėj KRYLOV
Folkloro ansamblis ARINUŠKA, vadovai Irena ir Nikolajus ZACHAROVAI
HAND VOICES (perkusija)
Dirigentas Karolis VARIAKOJIS (Lietuva)
Režisierius Jurijus POPOVAS
II dalis: GYVOJI TRADICIJA
Atlikėjai: folkloro ansambliai iš daugiatautės Lietuvos, Baltarusijos, Estijos, Italijos, Ispanijos,
Prancuzijos Korsikos, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos, Rusijos, Sakartvelo, Serbijos, Ukrainos

Lapkričio 7 d., ketvirtadienis
Viešbučio„Ecotel Vilnius“ konferencijų salė (Slucko g. 8)
10.00 TRADICINIO DAINAVIMO LABORATORIJA
Taikomosios dailės ir dizaino muziejus (Arsenalo g. 3A)
18.00 UNIKALIOS TRADICIJOS. Lietuvos ir užsienio šalių folkloro kolektyvų koncertas
Alaus namai (Goštauto g. 8)
21.30 LIAUDIES ŠOKIŲ VAKARAS

Lapkričio 8 d., penktadienis
Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas (Universiteto g. 3)
10.00 JAUNŲJŲ FOLKLORSITŲ KONFERENCIJA „Mano šeima – mano ištakos”
12.00 APSKRITASIS STALAS
„Folkloras šiuolaikiniame pasaulyje: pedagogikos, atlikimo ir folkloro ekspedicijų klausimai“

Šv. Kotrynos bažnyčia (Vilniaus g. 30)
19.00 MUZIKA GURMANAMS. Festivalio svečių koncertas

Lapkričio 9 d., šeštadienis
Vilniaus Rotušė (Didžioji g. 31)
11.00–18.00 TAUTODAILĖS DARBŲ MUGĖ
11.00–18.00 IX VAIKŲ FOLKLORO ASAMBLĖJA:
Kūrybinės dirbtuvės LIAUDIES MEISTRAI - VAIKAMS
12.00TRADICIJŲ PAVELDĖTOJAI. VIII respublikinio vaikų ir jaunimo konkurso laureatų koncertas
14.00–20.00 FESTIVALIO DALYVIŲ MENINIAI PORTRETAI:
14.00 Lietuvos tautinių bendrijų tradicijos
15.30 Baltarusių, latvių, lenkų, ukrainiečių tradicijos
16.30 Lietuvių, norvegų, serbų tradicijos
17.30 Rusų tradicijos
18.30 Sakartvelo, estų, ispanų, italų, korsikiečių tradicijos

Lapkričio 10 d., sekmadienis
Vilniaus Dievo Motinos Ėmimo į Dangų soboras (Maironio g. 12)
12.00 ŠVENTOJI MOTINA. Sakralinės muzikos koncertas