„Arinuška“ ir Lietuvos kamerinis orkestras. Abejingų klausytojų neliko.
Štai pirmieji atsiliepimai iškart po premjeros. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė Veronika Vitaitė:
„Aš sužavėta! Man labai patiko kūrinio spalvingumas, ypač orkestruotės. Tai parašyta talentingai. Skambesio
turtingumas, įvairūs, tarp jų ir uždegantys, ritmai. „Arinuškos“ atlikimas – nuostabus! Aš iš viso dievinu liaudies
muziką. O čia jinai tikra, autentiška, gyva. Skardus dainavimas persipina su subtiliu, lyriniu. Todėl toks savyje
derantis kūrinys ir atrodo toks ryškus. Primena Skriabino kūrinius, kuriuose naudojamas šviesos ir spalvų žaismas.
Čia tas taip pat labai tinka. Su „Koliažais“ aš tarsi įkvėpiau gryno oro, o su juo – laukų, gėlių aromato. Visas kūrinys
tarsi persilieja spalvomis, šviečia. Aš visada laukiu festivalio, iš anksto mėgaudamasi malonumu. Tai tikra folkloro
puokštė!“

Lietuvos Seimo narys Algirdas Sysas – dažnas festivalio svečias: „Tokiuose koncertuose ilsiuosi siela. Į festivalį
„Pokrovskije kokola“ ateinu visada. Ypač į atidarymą, kur tradiciškai skamba premjera. Kur dar tokį išgirsi? Kad
kamerinė muzika viename kūrinyje derėtų su archaine, klasika – su apeigomis, senovė - su dabartimi. Tai, ką aš
išgirdau, nuostabu. Malonu, kad kompozitorė Zita Bružaitė – pirmoji moteris, sukūrusi muziką šitam festivaliui. Ir
toks pasisekimas!“
KOLIAŽAI – netelpantis į griežtus žanro ir stiliaus rėmus kūrinys, kuris atspindi kompozitorės Zitos Bružaitės
kūrybos paskutinio laikotarpio siekį - kurti monumentalias individualaus žanro kompozicijas (kantorija „Lumen
fidei“, 2013, simfortas „Skydas“ (2016), muzikinis epas „...nes ilgiuosi tavęs“ (2016)). Nors terminas „koliažas“
įprastai priskiriamas vizualiajam menui ir reiškia skirtingų technikų susijungimą į vieną visumą, tačiau muzikoje jis
gali būti labai organiškas, ypač – Zitos Bružaitės, kuriai nesvetimi stilistiniai persipynimai, kūryboje. Šio kūrinio
pagrindą sudaro pakankamai dažnai menininkų eksploatuojama meilės tema, kurios fone kontrapunktu
praplaukia žmogaus gimimo, ilgesio ir praradimų temos, t.y., atsispindi asmeniniai, bendruomeniniai ir globalūs
tarpusavio ryšiai. Kūrinį sudaro penkios dalys, kurias galima traktuoti kaip rondo t.y., ratu besisukantį ciklą,
kuriame keičiamės tik mes, tačiau temos ir emocijos išlieka amžinos.

Apie tai, kaip kilo festivalio ir tokių projektų idėja, mums papasakojo pagrindinė šio renginio kaltininkė Irena
Zacharova.
„Atrodo, kad viskas vyko tik vakar. Gimsta pirmasis tarptautinis folkloro festivalis „Pokrovskije kolokola“ – mėgina
suburti įvairių šalių profesionalus, laužo skeptikų nepasitikėjimą, pelno išrankių Vilniaus klausytojų simpatijas. O
šiandien festivalis jau suburia geriausius folkloro kolektyvus iš įvairių šalių, jų pasirodymai vyksta pačiose
prestižinėse scenose – Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Lietuvos
nacionaliniame dramos teatre, stačiatikių ir katalikų šventovėse, muziejuose. „Pokrovskije kolokola“ – Baltijos
šalyse vienintelis festivalis, kiekvienais metais užsakantis kompozitoriams World music stiliaus kūrinius.
Festivalis pavadintas pravoslavų šventės - Švenčiausiosios Mergelės Marijos Globėjos (Pokrov Presviatoj
Bogorodicy) garbei. Kaip žinia, senovėje šiuo metų laiku, pasibaigus rudens žemės ūkio darbams, prasidėdavo
kaimo šventės - keldavo vestuves, rengdavo muges, kurias lydėjo dainos, šokiai ir įvairios linksmybės. Būtent
Pokrovo šventės metu, 2004 metų spalio 14 dieną įvyko pirmasis festivalis, o 2009 metai tapo kertiniais festivalio
istorijoje. Tuo metu visa šalis ruošėsi svarbiam įvykiui – 2009 metais Vilniui buvo suteikta garbė tapti Europos
kultūros sostine. Festivalis „Pokrovskije kolokola“ tapo programos dalimi. Būtent tuo metu gimė idėja kreiptis į
kompozitorius ir pamėginti apjungti šiuolaikinę muzikos kalbą ir senovės dvasines vertybes. Visame pasaulyje
populiari World music muzikos kryptis Lietuvoje dar nėra plačiai išvystyta. Vienas jos pradininkų Lietuvoje –
kompozitorius Linas Rimša, kurio kūryboje pasaulio folkloras užima pagrindinę vietą ir išlaiko savo pirmapradę
reikšmę, intelektualiai perpindamas ją su kitais žanrais ir stiliais. Ir būtent Lino Rimšos misterija „Senasis
tikėjimas“ buvo pristatyta klausytojams festivalio „Pokrovskije kolokola-2009“ metu Lietuvos nacionalinėje
filharmonijoje, vėliau ir Maskvos tarptautiniuose muzikos namuose. Žymiausi Maskvos muzikantai pavadino tai
proveržiu šiuolaikinėje muzikoje. Kompaktinė plokštelė buvo išleista net du kartus, vėliau leidybos teisė buvo
suteikta garsiai Didžiosios Britanijos kompanijai ARC Music. Tokia neabejotina sėkmė įkvėpė organizatorius tęsti
pradėtą tradiciją. Taip gimė A. Doinikovo kūriniai „Etnosfera – naujas tradicijų dvelksmas“, G. Rimkaus
Rimkevičiaus „Liaudiškoji rapsodija“, J. Jurkūno „Iš šio miesto“, L. Rimšos „Moters giesmė“, A. Martinaičio
„Sakmė apie gyvenimą“, A. Šenderovo „Dedikacija”- kūriniai, su dideliu pasisekimu pristatyti Lietuvos
nacionalinėje filharmonijoje. Nuolatiniais partneriais - atlikėjais tapo Lietuvos kamerinis orkestras bei žymūs
Lietuvos ir kitų šalių dirigentai.
Rėmėjai: Lietuvos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA