Tapti didžiosios daugiadienės folkloro šventės dalyviais nėra labai paprasta: užsienio kolektyvų atsiųsti garso įrašai yra atrenkami garsių folkloristų, ansambliai iš Lietuvos dalyvauja preliminarioje perklausoje. Griežtus atrankos kriterijus lemia organizatorių siekis išsaugoti aukštą festivalio dalyvių profesionalumą – kviečiami tikri tautinių tradicijų pateikėjai. Reikalavimus padiktuoja ir tikslas pristatyti daugianacionalinei publikai geriausius liaudies meno pavyzdžius. Anaiptol neatsitiktinis yra garsiausių salių atlikėjų pasirodimams pasirinkimas: Lietuvos nacionalinės filharmonijos, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Lietuvos nacionalinio dramos teatro, pravoslavų bei katalikų bažnyčių, muziejų. Šiandien „Pokrovskije kolokola“ – vienintelis festivalis Lietuvoje, kiekvienais metais teikiantis kompozitoriams World music stiliaus kūrinių užsakymus.
Festivalis pavadintas pravoslavų šventės - Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apsaugos (Pokrov Presviatoj Bogorodicy) garbei. Kaip žinia, senovėje šiuo metų laiku, pasibaigus žemės ūkio darbymečiui prasidėdavo kaimo šventės - keldavo vestuves, rengdavo muges, kurias lydėjo dainos, šokiai ir įvairios linksmybės. Būtent Pokrovo šventės metu, 2004 metų spalio 14 dieną įvyko pirmasis festivalis. Ir štai, pirmieji atsiliepimai: „Dalyvavimą tarptautiniame festivalyje „Pokrovskije kolokola“, vykusiame Vilniuje 2004 metais, visi be išimties mūsų ansamblio dalyviai pavadino vienu geriausių renginių, kuriame teko laimė dalyvauti“ - toks Maskvos valstybinės P. Čaikovskio konservatorijos kolektyvo atsiliepimas buvo publikuotas autoritetingame leidinyje „Rusijos folkloro sąjungos žinios“.
Iš pradžių buvo nuspręsta festivalį rengti kartą per du metus. Antras festivalis vyko 2006 metais, trečias – 2008 metais. Būtent tie metai tapo kertiniais festivalio istorijoje. Tuo metu visa šalis ruošėsi svarbiam įvykiui – 2009 metais Vilniui buvo suteikta garbė tapti Europos kultūros sostine. Festivalis „Pokrovskije kolokola“ tapo programos dalimi ir garbingai įvykdė šią misiją, visokeriopai pateisinęs šio svarbaus valstybinio įvykio organizatorių lūkesčius. Tuo metu gimė idėja kreiptis į kompozitorius ir pamėginti apjungti šiuolaikinę muzikos kalbą ir senovės dvasines vertybes. Visame pasaulyje populiari World music muzikos kryptis, Lietuvoje dar nėra plačiai išvystyta. Vienas jos pradininkų Lietuvoje – kompozitorius Linas Rimša, kurio kūryboje pasaulio folkloras užima labai svarbią vietą. Menininkas išlaiko pirmaprades etninės muzikos reikšmes, intelektualiai jungdamas ją su kitais žanrais ir stiliais. Būtent Lino Rimšos misterija „Senasis tikėjimas“ buvo pristatyta klausytojams festivalio „Pokrovskije kolokola-2009“ metu Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, vėliau – Maskvos tarptautiniuose muzikos namuose. Žymiausi Maskvos muzikantai pavadino tai proveržiu šiuolaikinėje muzikoje. Kompaktinė plokštelė buvo išleista net du kartus, vėliau leidybos teisė buvo suteikta garsiai Didžiosios Britanijos kompanijai ARC Music. Tokia neabejotina sėkmė įkvėpė organizatorius tęsti pradėtą tradiciją. Taip gimė Andrejaus Doinikovo „Etnosfera – naujas tradicijų dvelksmas“, Gedimino Rimkaus Rimkevičiaus „Liaudiškoji rapsodija“, Jono Jurkūno „Iš šio miesto“ - kūriniai, su dideliu pasisiekimu pristatyti Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Nuolatiniais partneriais-atlikėjais tapo Lietuvos kamerinis orkestras, perkusininkų grupė „Hand voices“, Vilniaus rusų folkloro ansamblis „Arinuška“ ir daugelis žymių Lietuvos atlikėjų. 10-ojo jubiliejaus garbei festivalio organizatoriai Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje pristatys du kompozitoriaus Lino Rimšos kūrinius – „Moterų giesmės“ ir orkestrinę misterijos „Senasis tikėjimas“ versiją.
Folkloro kolektyvų koncertai, žymiausių etnografijos specialistų meistriškumo kursai, dailės darbų parodos, fotografijos darbų parodos, tautodailės darbų ir kulinarinio paveldo mugės, edukacinės programos studentams ir moksleiviams, mokslinės konferencijos, apvalūs stalai, kūrybiniai susitikimai, liaudies šokio vakarai – visa tai yra festivalio „Pokrovskije kolokola“ sudedamosios dalys. Neatsitiktinai ypatingas festivalio organizatorių dėmesys skiriamas vaikams – jų pačių „Arinuškoje“ mokosi bemaž 300 vaikų. Todėl nuo 2011 metų buvo nuspręsta kasmet rengti Vaikų folkloro asamblėją, kurioje dalyvauja įvairių Lietuvos tautų vaikų ir jaunimo kolektyvai. Dalyvavimo teisė suteikiama respublikinio konkurso „Tradicijų paveldėtojai“ nugalėtojams.
Per dešimtį metų festivalyje dalyvavo folkloro ir etnografijos kolektyvai iš Baltarusijos, Estijos, Gruzijos, Ispanijos, Italijos, Kazachstano, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Meksikos, Norvegijos, Olandijos, Rusijos ir Rusijos Federacijos Respublikų (Adygėjos, Kalmukijos, Mordovijos, Udmurtijos, Čečėnijos, Dagestano, Komi, Tyvos, Marij-El, Šiaurės Osetijos-Alanijos), Serbijos, Turkijos, Ukrainos, Vengrijos.
