Фольклорный ансамбль "Аринушка"

2024-ujų metų gruodį buvo išleistas Nikolajaus Zacharovo rinkinys „Sentikių tradicinės dainos Lietuvoje“
ir jį papildanti kompaktinė plokštelė. Tai yra metodinis repertuaro rinkinys, kuriame aprašyta tyrinėjama
folkloro sritis, pateiktos dainuojamųjų žanrų charakteristikos, notacijos, žymėjimo ženklai bei dainų
natos su tekstais. Lauko tyrimų metu įrašyti ir iššifruoti pavyzdžiai leidinyje pateikti originalia sentikių
kalba su natomis. Kiti tekstai (viršelis, turinys, pratarmė, natų žymėjimas ir ženklai, notacijų komentarai,
aprašymas ir kt.) surašyti lietuvių kalba. Leidinį papildo unikalių Lietuvos sentikių dainuojamosios
tradicinės muzikos įrašų CD iliustruojantis jame pateiktas dainas. Jis padės klausytojams lengviau jas
išmokti ir įtraukti į savo repertuarą. 
Slavų tradicinės muzikos mokykla kartu su Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centru
siekia išsaugoti Lietuvos tautinių bendruomenių tradicinės kultūros paveldą, harmoningai jį vystyti ir
didinti šių tradicijų populiarumą. Nikolaj Zacharov - folkloro ir etnografijos žinovas, mokytojas ekspertas,
garsaus Lietuvos folkloro ansamblio „Arinuška“ įkūrėjas ir meno vadovas aktyviai organizuojantis
respublikines bei tarptautines etnografines konferencijas, seminarus, vadovaujantis leidybai ir
koncertinei veiklai. Jis jau daug metų renka Lietuvos tautinių mažumų kultūros paveldo pavyzdžius
darydamas įrašus ekspedicijų metu ar rinkdamas unikalius senuosius tradicinio folkloro atlikėjų dainų
pavyzdžius. Ypatingai svarbi šio eksperto tyrimų sritis – Lietuvos sentikių dainuojamasis paveldas.
Lietuvoje sentikiai uoliai saugo tradicijas, papročius, tikėjimą, perduodami juos iš kartos į kartą.
Nuolatinė kaimynystė ir bendrystė su aplink gyvenančiais lietuviais paliko įspaudą sentikių muzikinėje
kultūroje ir tradicijose - dialektų kaitą, muzikinio mąstymo supanašėjimą. Taip susiformavo nauja lokali
folkloro tradicija, unikali, savita ir nepanaši į kitų Lietuvos regionų ar kitų šalių sentikių. 
Poetinė folkloro kalba, pasklidusi konkrečioje teritorijoje, atliekama vietinių pateikėjų įgauna šiam
kraštui būdingą koloritą – metroritmines formas, melodiką, garso išgavimą (atviras/uždaras, plokščias ir
kt.) ir kt. Tokios liaudies muzikos metamorfozės, sukuria unikalią, nepakartojamą tradiciją, kuri, deja,
kaip ir visas autentiškas liaudies kultūros palikimas kinta, praranda išskirtines vietinei kultūrai būdingas
formas.
Šiuo metu vyksta Lietuvos sentikių dainuojamojo paveldo įtraukimo į Lietuvos nematerialaus kultūros
paveldo vertybių sąvadą procedūros, kuriose aktyviai dalyvauja ir išleisto rinkinio autorius. Sėkminga šio
proceso baigtis užtikrins Lietuvos sentikių dainuojamosios tradicijos išsaugojimą, sudarys sąlygas jos
perimamumui, tęstinumui ir sklaidai, galimybes ja naudotis visoms suinteresuotoms grupėms, skleisti
informaciją šalies ir tarptautiniu mastu.
Nors leidinio paskirtis yra metodinė-pedagoginė, jis bus ypatingai naudingas etninės kultūros
specialistams, pedagogams, folkloro ansamblių vadovams bei atlikėjams – tikslinė šio projekto auditorija
apims ne tik profesionaliai folklorą tyrinėjančius bei atliekančius asmenis. Šis stambus projektas padės
atkreipti visuomenės dėmesį į savitą sparčiai nykstančią etninės muzikos tradiciją, išsaugoti jos neįprasto
grožio palikimą ateinančioms kartoms, bus pristatytas Lietuvos ir užsienio šalių auditorijai. Svarbiausia
tai, jog jis vienys mūsų šalies sentikius, stiprins jų bendruomeniškumą. 
Senajai sentikių kartai iškeliavus, o jaunimui palikus savo miestelius ir kaimus, Vilnius – viena nedaugelio
žinomų Lietuvos teritorijų, kurioje vis dar tęsiama sentikių dainavimo tradicija. Todėl sostinė tapo
nykstančių sentikių dainavimo tradicijų puoselėjimo bei vystymo židiniu. Šis didelis kūrybinis projektas
padės atkreipti Vilniaus ir visos Lietuvos visuomenės dėmesį į unikalią ir savitą etninės muzikos tradiciją
ir išsaugoti jos nepaprasto grožio palikimą ateinančioms kartoms. 
Už paramą dėkojame Vilniaus miesto savivaldybei ir Tautinių mažumų departamentui prie LR
Vyriausybės.