Folkloro ansamblis "Arinuška"

Nuo 2009 m. Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centras inicijuoja naujų World music stiliaus muzikos kūrinių atsiradimą, jų pristatymą ir sklaidą. Palyginus dar šviežiuose Lietuvos publikos ausiai World music stiliaus kūriniuose, garsiausi šalies kompozitoriai kasmet naujai įamžina ryškiausius muzikinio folkloro pavyzdžius, atskleisdami savo požiūrį į amžinąsias dvasines vertybes. Centro organizacinės iniciatyvos dėka pasaulį išvysta unikalūs kūriniai, paremti įvairių, Lietuvoje gyvenančių tautų etninės muzikos temomis.
Pats World music terminas, Vakaruose pradėjęs plisti XX a. antroje pusėje, dabar dažnai yra vartojamas apibūdinant įvairiausių pasaulio tautų (paprastai ne Europos ir JAV) etninę muziką. Taip pat juo yra įvardijama ir Vakarų pasaulio atlikėjų kūryba, kurioje gausu rytietiškų, egzotiškų motyvų, bei kiti muzikos stiliai, apimantys neįprastą skambesį ir instrumentus.
Tačiau būtina paminėti ir įsiminti, jog World music stilius - kur kas daugiau nei vien muzikinis veikalas. Jis turtinga savo skleidžiama filosofija: jeigu žmogus niekuom nebetiki, - jis tampa ne daugiau nei dvikoju gyvūnu. Nuo seniausių laikų, su tikėjimais siejamas dainas kūrė ir dainavo visos pasaulio tautos ir gentys: prieš medžioklę, žvejybą, derliaus, kalendorines šventes, net – karus. Tačiau tie, kurie gimę gyventi (ne žudyti), kuria ir dainuoja tikėjimą apie viltį, meilę, sutarimą ir supratimą, grožį bei viską, dėl ko žmogus šaukiamas gyventi.
Tokia beribe kūryba pasižymintis World music, jungia skirtingų šalių tradicijas su šiuolaikinio žmogaus jausmais, atspindi dabartinį pasaulį, kuriame skirtingų kultūrų žmonėms vis glaudžiau ir daugiau bendraujant, imta dažniau eksperimentuoti su tradicine muzika. Įvairios kultūros kaip ir jų kūryba yra tarsi skirtingos šakos, kylančios iš tų pačių šaknų – kad ir kokios bebūtų skirtingos, tuo pat metu matome, kokios panašios jos gali būti. Tokiu būdu World music skatina skirtingų kultūrų susiliejimą, bendrystę ir vienybę. Šios ir panašios dvasinės vertės vienija minėtąjį stilių su unikaliuoju Vilniaus rusų folkloro ansambliu „Arinuška“.
“Arinuškos” istorija prasidėjo gana seniai. Jau daug metų ansamblis dalyvauja World music projektuose žavėdami savo stipriais balsais ir unikalia jų technika.Vaikučiai, dar praėjusio tūkstantmečio paskutiniaisiais metais savo balsais pakerėję visų didžiausių folkloro švenčių, festivalių, koncertų Lietuvoje klausytojus, šiandien, jau suaugę žmonės ir kvalifikuoti pedagogai, moko muzikos mokslo ir etninės kultūros kitus mažiukus. Tai daro atsakingai, tiesiog su fanatišku tikėjimu šio darbo verte - taip, kaip patys buvo mokinti Irenos ir Nikolajaus Zacharovų. Tokiu principu ugdytos ansamblio “Arinuška” kartos skleidžia neapsakomos vertės dvasinių vertybių pagrindus – moko jaunąsias kartais, kaip būti Žmogumi.
Vadovų viso gyvenimo darbas - Lietuvos sentikių surinktos dainos, bei juvelyrinis kruopštumas kartu su akademiniu pasiruošimu atkreipė ne vieno, su etnine muzika ir tradicijomis susijusio muziko dėmesį, tarp kurių ir ypatingasis Linas Rimša. Taip apie minėtąjį kompozitorių atsiliepė Andrew Cronshaw, pagrindinio World ir tradicinės muzikos muzikos leidinio fROOTs apžvalgininkas: “…gabus ir nuovokus programuotojas-prodiuseris Linas Rimša, kurio vaizduotė daug platesnė ir subtilesnė nei klubo šokių aikštelės supratimas, atskleidžia daug žadančius kelius pateikiant tradicinės muzikos garsus ir formas šiuolaikinei auditorijai.” (2013 November No 365, psl. 65). Įvairių premijų laimėtojas ir plačiai pripažintasis Linas Rimša, besimaudantis ieškojimuose ir eksperimentuose, “Arinuškoje” atrado naują, nesibaigiančių galimybių ir vaisingų eksperimentų terpę, kurią besąlygiškai įsimylėjo. Su šiuo kompozitoriumi ansamblio vadovai užmezgė ypač glaudų ir gilų santykį, kurį tvirtina ir papildo idėjų gimimo ir projektų įgyvendinimo ilgamečiuose procesuose. Kiek nukrypstant, tačiau tai garantuotai kompensuojant konteksto svarba, norisi priminti, jog gyvename sename, labai tolerantiškame kitoms kultūroms Vilniaus mieste, kur nuo neatmenamu laikų be ginčų ir pykčio sugyvena penkių konfesijų žmonės, kur multikultūrinę pagarbą gimdė dar garbingiausiojo Tautos Vytauto pakviestos Krymo totorių gentys, įvairiausių šalių menininkai ir amatininkai. Tokia, geniali įvairiakultūrė sostinės aura leido suklestėti folkloro ansamblio ir minėtojo kompozitoriaus draugystės vaisiams.
Vienas saldžiausias jų – World music mix’as su akustiniais instrumentais ir elektronine transo muzika “Senasis tikėjimas”.
Sudominti ir taip perkrautą muzikos rinką, reikalauja išties kažko… unikalaus. Vienas tai užtikrinančių rodiklių, tai “Arinuškos” išskirtinių bruožų aspektas – įvairiapusis ir gana išradingas (bet išsilaikantis tradicijos rėmuose) vokalo traktavimas: tai jie paleidžia “kakarines” atvirais vargonais, tai “išverčia” balsus jautriai šaržuodami siužetą, tai vėl klausytojų “plaukus šiaušia” daugiabalsiais sentikių giesmių sąskambiais, ar įsijautusio solisto dinamiškai generuojama išpažintimi. Nesvetimi ir įvairūs šūksniai, papildančios-heterofoninės linijos.
Viena didžiausių pasaulio muzikos kompanijų ARC, manevruojanti visuose žemynuose ir šeimininkaujanti ištaigingiausių parduotuvių ir portalų salonuose nusprendė dėmesį skirti pastarajam Lino Rimšos ir folkloro ansamblio “Arinuška” darbui, taigi, mūsuose 2009 metais pasirodęs “Senasis tikėjimas” įgavo du kompaktinės plokštelės pavidalus.

Grįžtant prie koncerto, vyksiančio rugpjūčio 13 dieną – Tautinių mažumų ir etnografijos centras publikai paruošė du unikalius projektus:
Pirmoji koncerto dalis klausytojui suteiks unikalią galimybę tapti premjeros liudininkais: išvysti šviežiai parašyto, vienų garsiausių Lietuvos kompozitorių Lino Rimšos ir bendraautorių Gintauto Venislovo bei Jievaro Jasinskio World music stiliaus kūrinį – muzikinę padėką „Buvo tokia diena“. Veikalas skirtas karaimų tautai ir jos istorijai paminėti. Projektui pasirinktas retas folkloro žanras – religinė dainuojamoji poezija. Muzikinės kalbos ir karaimų poezijos pagrindu, kūrinyje karaimų ir lietuvių kalbomis apmąstomi žmogaus ir tautos likimai. Dalis poetinių kompozicijų remtasi karaimų dvasininko, poeto ir iškilios kultūros atstovo asmenybės - Simono Firkovičiaus (1897 -1982) kūryba. Šio svarbaus karaimų kultūros ir visuomenės veikėjo indėlis į daugiatautės Lietuvos bendruomenės išlikimą ir karaimų kalbos išsaugojimą sudėtingomis XX amžiaus sąlygomis yra nepaneigiamai svarus. Talentingojo dvasininko įstabi ir gausi kūryba reikšminga kaip kalbos paminklas ir kaip turtingas bendruomenės gyvenimo ypatybių, moralės, papročių šaltinis.
Šiuo projektu - bendra „Arinuškos“ vadovų Irenos ir Nikolajaus Zacharovų ir kompozitoriaus Lino Rimšos idėja, norima pasidalinti su publika pasirinktos idėjos tikrumu ir gilia reikšme.
Žymiausiems Lietuvos atlikėjams ir solistams talkins Lietuvos kamerinis orkestras, vadovaujamas vieno garsiausių šalies dirigentų - Modesto Pitrėno.

Antroji koncerto dalis - „Retrospektyva“, talpinsianti geriausius, nuo 2009 iki 2019 m. sukurtų World music stiliaus kūrinių opusų fragmentus. Tai specialiai šiam koncertui parašyta kūrinių mozaika, sugrąžinsianti ištikimajam klausytojui įspūdingiausias buvusių World music kūrinių premjerų - koncertų akimirkas.

Šiuo ypatingu laikotarpiu, Lietuvos tautinių mažumų ir etnografijos centro iniciatyviai ir subtiliai ruošiama bei atrinkinėjama koncerto programa, neatsitiktinai akcentuota į bendrybės ir vienybės vertybių temas, idant įkvėpti ir palaikyti, priminti ir „pamaitinti“ nesuvaržoma meno srove to stokojančius. Nuoširdžiai kviečiame įstabiam patyrimui Lietuvos filharmonijos aplinkose, kartu įkvėpti kultūrinio oro, kurio taip stigo ir kuris šitaip reikalingas kiekvienam mūsų...