» » XV tarptautinio folkloro festivalio "Pokrovskije kolokola" didysis koncertas
Informacija prie naujienos
  • Peržiūrėta: 95
  • Autorius: Yulia
  • Data: 25-01-2021, 14:33
25-01-2021, 14:33

XV tarptautinio folkloro festivalio "Pokrovskije kolokola" didysis koncertas

Kategorija: lt, Informacija, Projektai, Pokrovskije kolokola lt

XV tarptautinio folkloro festivalio "Pokrovskije kolokola" didysis koncertas

I dalis

Festivalio „Prokovskije kolokola“ pradžios koncerto pasaulinė
PREMJERA


Lino Rimšos, Gintauto Venislovo ir Jievaro Jasinskio muzikinė padėka

„Buvo tokia diena“



Kūrinys skirtas karaimų tautai ir jos istorijai paminėti, muzikine kalba ir karaimų poezijos pagrindu apmąstomi žmogaus ir tautos likimai.
Tekstai – karaimų ir lietuvių kalbomis.
Dalis poetinių kompozicijų yra Simono Firkovičiaus (1897-1982) kūryba. Tai iškili karaimų kultūros asmenybė, poetas, visuomenės veikėjas, vyresnysis dvasininkas. Jo indėlis į bendruomenės ir karaimų kalbos išlikimą labai sudėtingomis XX amžiaus sąlygomis yra labai svarus. Reikšmingas tiek vadybinis, tiek ir kūrybinis S.Firkovičiaus talentas. Jo gausi kūryba svarbi kaip kalbos paminklas ir kaip turtingas bendruomenės gyvenimo ypatybių, moralės, papročių šaltinis.

LINAS RIMŠA (g. 1969) - kompozitorius, klavišininkas, acid jazz ir crossover pradininkas Lietuvoje. Jo intriguojančiuose projektuose naujai perkuriamas etninės muzikos paveldas, džiazo standartai, žinomos operų arijos ar šiuolaikinių akademinės muzikos kūrėjų opusai. Lietuvoje ir užsienio šalyse pripažinimą pelnęs menininkas 1987-1993 m. studijavo kompoziciją Lietuvos muzikos ir teatro ir Danijos Karališkojoje muzikos akademijose.
Kompozitoriaus kūrybinių interesų skalė itin plati – nuo dainų Eurovizijai ar vaikų TV šou iki simfoninės muzikos. Jis kuria muziką kino filmams, dramos spektakliams, videoinstaliacijoms, prodiusuoja popmuzikos albumų leidybą, yra pripažintas aranžuotojas. Džiazo scenoje Linas Rimša debiutavo 2001 metais, pristatydamas tuo metu Lietuvoje dar neplėtotą stilistiką. Mėgstantis laužyti dogmas ir peržengti žanrų ribas, derinti, atrodytų, nesuderinamus dalykus ir atrasti jų bendrą vardiklį, jis kuria įsimintinus, gaivius ir išradingus projektus, tokius kaip „Pavasarinė rūgštis“, „Standartinis gyvenimas“, „Opera in da House“, „Sutartinės Party“, „Die Welt ist Traum(a)“, „Guerrilla Jazz.lt“, „Intymumas“, „Senasis tikėjimas“ ir kt. 2005 m. už muzikinę veiklą Linas Rimša buvo įvertintas "Mūzų malūno" prizu. 2008 m. apdovanotas Nyderlandų Karalystės Oranje-Nassau Riterio ordinu. 2009 m. laimėjo "Sidabrinės gervės" prizą už geriausią muziką kino filmui.

GINTAUTAS VENISLOVAS (g. 1973) - choro “Brevis” meno vadovas ir dirigentas. 1996 m. Slovėnijoje bei 1998 m. Pasaulio lietuvių dainų šventės chorų konkurse jis apdovanotas specialiu geriausio dirigento prizu. 2001 m. vasarą G.Venislovas, kaip tarptautinės vertinimo komisijos narys, dirbo viename prestižiškiausių Europoje Areco (Italija) chorų konkurse. 1998 m. JAV leidykla “Laurendale Associates” išleido lietuvių kompozitorių chorinės muzikos seriją “Gintautas Venislovas Choral Series”. Yra parašęs dainų vaikų chorams, kūrinių mišriam chorui bei populiariosios muzikos aranžuočių orkestrui.

JIEVARAS JASINSKIS (g. 1989) - trombonininkas, aranžuotojas, kompozitorius, dirigentas. Dar mokydamasis mokykloje jau buvo žinomas kaip alternatyviosios muzikos kūrėjas ir atlikėjas.
2011 m. pasuko į džiazą: Kauno bigbendo muzikantas, šiuo metu atlieka ir dirigento ir meno vadovo pareigas. 2018 m. buvo tarptautinio Euroradio Jazz Orchestra narys. Subūręs džiazo grupę „Reinless“ ir džiazo orkestrą „Lithuanian JJazz Ensemble“. Abiejuose kolektyvuose pats groja, jiems komponuoja bei aranžuoja.
Sukūrė muziką projektui „Istorinis kadras“ (2016 m. režisieriaus Josefo Lejteso nebylusis filmas „Barbora Radvilaitė“ su gyvai atliekama simfoninio orkestro muzika), muzikinę dramą „Karalienės mirtis“ (2016 m. su Dorotėja Būdaite), muzikinę pasaką „Džiazolendas“, Džiazo mišias (2018 m. su autorių kolektyvu), pjesę trombonui ir fortepijonui „No one's suit“ (2018 m. buvo privaloma pjesė tarptautiniame Juozo Pakalnio atlikėjų pučiamaisiais ir mušamaisiais instrumentais konkurse).

II dalis
„Retrospektyva“


Nuo 2009 m. Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centras inicijuoja naujų World music stiliaus muzikos kūrinių atsiradimą, jų pristatymą ir sklaidą. Šios iniciatyvos dėka pasaulį išvydo 9 unikalūs kūriniai įvairių, Lietuvoje gyvenančių tautų etninės muzikos temomis, kuriuose garsiausi mūsų šalies kompozitoriai įamžino ryškiausius muzikinio folkloro pavyzdžius ir atskleidė savo požiūrį į amžinąsias dvasines vertybes. 2020 m., minint šios iniciatyvos 10 metų sukaktį, organizatoriai pristato geriausių 2009-2019 m. sukurtų World music stiliaus kūrinių „Retrospektyvą“, pristatančią geriausius opusų fragmentus.

Lino Rimšos „Senasis tikėjimas“ dvasinėmis temomis atskleidžia Lietuvos sentikių kultūrą;

Gedimino Rimkaus Rimkevičiaus (g. 1964) „Liaudiškoji rapsodija“ sukuria nepakartojamą senovės ir nūdienos muzikos misteriją slavų dainų temomis;

Jono Jurkūno (g. 1978) „Iš šio miesto“ – unikalus muzikinis Vilniaus paveikslas, atskleidžiantis ką įvairių, nuo seno Lietuvos sostinėje gyvenančių tautų (rusų, žydų, lenkų, karaimų, ukrainiečių, baltarusių, lietuvių) atstovai, pasakotų apie save ir Vilnių. Kūrinyje orkestras simbolizuoja Vilniaus miestą, atlikėjai – nuo seno Vilniuje gyvenusias etnines grupes, jų giluminius tautinius savitumus.

Laimio Vilkončiaus (g. 1950) kompozicija „Varnėno mišios“, kurioje skamba Sigito Gedos poezija (iš rinkinio „Jotvingių mišios“) ir autentiška įvairių tautų liaudies muzika. Pasirinkta misterijos forma leidžia kompozitoriui laisvai jungti šiuos komponentus su World music stiliaus muzikine kalba. Kūrinys sumanytas kaip folkloro, apeigų ir originalios muzikos montažas, kuriame pirmapradės liaudies muzikos prasmė ir stilius jungiami su modernizmo matmenimis.

Anatolijaus Šenderovo (1945–2019 m.) „Dedikaciją“ inspiravo T. Venclovos knyga “Vilnius: vadovas po miestą” - muzikinės kalbos pagalba įprasminti ypač ryškūs momentai, susiję su senojo Vilniaus istorijos faktais. Kūrinyje išryškinamas daugiataučio Vilniaus paveikslas, istorija pasakojama perpinant atskirų tautų gyvenimo mieste faktus bei tarpusavio ryšius. Kiekviena kūrinio dalis įgauna muzikinį sceninį Vilniuje gyvenančių ir kuriančių tautų kultūrų atspindį, bei siejasi su konkrečia istorine vieta (Rotuše, Bolšaja Pogulianka ir kt.), asmenybe (A.Mickevičiumi, P.Skorina ir t.t.) ar faktu. Miestas scenoje pasakoja savo istoriją – kaip visos tautos – lietuviai, rusai, baltarusiai, bulgarai, ukrainiečiai, žydai, lenkai, karaimai, gruzinai – drauge statė, kūrė modernios valstybės sostinę tokią, kokia ji yra dabar.

Algirdo Martinaičio (g. 1950) „Sakmė apie gyvenimą“ ir Zitos Bružaitės (g. 1966) „Koliažai“ – įvairių tautų požiūris į žmogaus gyvenimo tarpsnius, besisukantį gyvenimo ratą, ciklą, kuriame keičiamės tik mes, tačiau temos ir emocijos išlieka amžinos.

Bilietai parduodami filharmonijos kasoje ir www.filharmonija.lt
Bilietų kainos
10, 15, 20, 25 Eur
Gerbiamas lankytojau, Jus lankotes svetainėje kaip neužregistruotas lankytojas. Mes rekomenduojame Jums užsiregistruoti arba prisijungti prie savo paskyros

Naujienų archyvas

Март 2021 (1)
Февраль 2021 (5)
Январь 2021 (7)
Декабрь 2020 (5)
Ноябрь 2020 (16)
Октябрь 2020 (7)
^