minintį tarptautinį meno festivalį „Stačiatikių Kalėdos Lietuvoje“. Tai festivalis, kuris kiekvienais
metais Vilniaus miesto gyventojus ir svečius sveikina su gražiausiomis metų šventėmis. Lietuvos sostinės
gyventojų ir miesto svečių mylimas ir visuomet nekantriai laukiamas „Stačiatikių Kalėdos Lietuvoje“
domina tiek nuolatinių savo klausytojų būrį, tiek ir naujai apsilankančius žiūrovus.
Beveik 100000 koncertuose apsilankiusių žiūrovų Lietuvos sostinės geriausiose koncertų salėse, per 100
koncertų, kurių dalyviai - gyvos legendos, tiek pat renginiuose pristatytų jaunųjų įvairių pasaulio šalių
atlikėjų, tarptautinių konkursų laureatų, kurie festivalyje tik pradėjo savo artistinį kelią, o dabar yra gerai
žinomi ir laukiami didžiausiose Europos koncertų aikštelėse, įvairių stilių ir krypčių, bet visuomet
aukščiausios meninės vertės programos, skirtingos sudėties – nuo solistų iki šimtus atlikėjų skaičiuojančių
trupių ar chorų kolektyvai – tokiais faktais pažymėtą 20-metį mini festivalis „Stačiatikių Kalėdos
Lietuvoje“.
Visi Festivalio koncertai – tarsi brangūs perliukai, dovanojami kokybiškus renginius vertinantiems
klausytojams. Ne išimtis ir neseniai skambėjęs kvarteto koncertas, sužavėjęs bei nustebinęs publiką
išskirtine nuotaika ir toli gražu ne visiems gerai pažįstamais armėnų duduko garsais.
Armėnų dudukas yra pučiamasis muzikos instrumentas su dvigubu liežuvėliu. Šiam instrumentui
būdingas šiltas, švelnus, šiek tiek nosinis tembras. Armėnijos duduko muzikos šaknys siekia armėnų
karaliaus Tigrano Didžiojo laikus (95–55 pr. Kr.). Duduko muzika lydi populiarias įvairių regionų armėnų
tradicines dainas ir šokius. Yra keturi pagrindiniai duduko tipai. Ši įvairovė leidžia duduko garsais išreikšti
įvairias nuotaikas, priklausomai nuo kūrinio turinio ir grojimo konteksto. Daugelis armėnų laiko duduką
instrumentu, kuris geriausiai perteikia šilumą, džiaugsmą ir tautos istoriją. Kaip teigia pats Arsen
Petrosyan, dudukas yra Armėnijos balsas, kuris išreiškia ir liūdesį, ir džiaugsmą. Tai labai aiškiai pajuto
koncerto vakarą Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje apsilankę muzikos gerbėjai.
Kvarteto vadovas Arsen Petrosyan tapo vienu pagrindinių savo kartos armėnų duduko atstovų.
Sekdamas tokių žinomų duduko meistrų kaip Jivan Gasparyan ir jo mentoriaus Gevorg
Dabaghyan pėdomis, Arsen sugebėjo atrasti savo paties kelią įvairiapusiškai bendradarbiaudamas su Steve
Hackett (Genesis), Emyratų kompozitoriumi Ihab Darwish ir udo atlikėju Omar Bashir bei kitais. Kartu su
abiem savo ansambliais „AGA Trio“ ir „Arsen Petrosyan Quartet“ jis koncertavo visoje Europoje,
Artimuosiuose Rytuose, Centrinėje Azijoje ir Kaukaze. Kaip solo atlikėjas A. Petrosyan daug gastroliavo
visoje Šiaurės Amerikoje bei jau minėtose teritorijose. Lietuvoje kvartetas koncertavo pirmą kartą.
Arsen Petrosyan gimė ir užaugo Charentsavan mieste (Armėnija), kur šiuo metu ir gyvena. Jo
artimiausios šeimos šaknys kilusios iš etninio armėnų anklavo Javakhk (Sakartvele), o jo protėvių namai
yra Erzurum (šiuolaikinė Turkija). 2016 metais Jerevano Komitas konservatorijoje jis įgijo muzikos
magistro laipsnį. Be aktyvių įrašų ir gastrolių, Arsen vedė meistriškumo kursus ir skaitė paskaitas apie
armėnų duduką tokioms organizacijoms kaip Pasaulio muzikos institutas (WMI) Niujorke ir „Apollo
Chamber Players“ Hjustone, Teksase. Ryškių Arsen Petrosyan pasirodymų sąrašą
sudaro transliacijos Medici.tv, Mezzo TV, BR-KLASSIK ir BBC Persia bei kituose žiniasklaidos
kanaluose.
Arsen Petrosyan teigia, kad pagrindinis tikslas koncerto metu – paliesti klausytojo sielą, nes muzika
ir yra skirta būtent jai. Sausio 10-ąją pristatyti armėnų etninės muzikos pavyzdžiai ir klasikinės muzikos
opusai, A. Petrosyan aranžuoti specialiai šiam ansambliui, virto gražia festivalio „Stačiatikių Kalėdos
Lietuvoje“ finaline nata, kuri skatina nekantrauti, išgirsti ir patirti vis daugiau.
Festivalio organizatoriai – Slavų tradicinės muzikos mokykla ir Lietuvos tautinių mažumų folkloro
ir etnografijos centras, partneriai - Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba,
Sakartvelo kultūros, sporto ir jaunimo ministerija, Armėnijos Respublikos ambasada Lietuvos
Respublikoje, Vilniaus miesto savivaldybė, European Production Hub, Nacionalinis muziejus Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos nacionalinė filharmonija, vešbutis “Panorama”,
restoranai – “Artistai”, “Katpėdėlė”, informaciniai rėmėjai – LRT, RESPUBLIKA, OBZOR, Kakava.lt
Vita Baronaitė
Nuotraukos Julija Malyškina
