Folkloro ansamblis "Arinuška"

Gruzinų ansamblis „Bedinera“ džiugins klausytojus festivalio koncertuose.
Sakartvelas – tai snieguoti kalnai, subtropinių miškų žalumos, daugiabalsės vienuolių giesmės, „Kindzmarauli“ ir „Suliko“, lezginka ir naivus Pirosmani menas, nepaprasto svetingumo, ilgų tostų ir tikro, šilto bendravimo šalis . Viskas Sakartvele unikalu, savita ir egzotiška. Tai šalis aukštos kultūros, kuri kaip mozaika klostėsi daugelį šimtmečių; kultūros, kuri yra tokia pat brangi kartvelams, kaip ir jų žemė – nuostabi, turtinga, daug kentėjusi, bet didinga ir nepriklausoma. Sakartvelo grožio neįmanoma aprašyti – jį galima tik apdainuoti. Taip mano kartvelai ir išnaudoja kiekvieną progą pagarbinti savo žemės grožį savitomis daugiabalsėmis dainomis. Daugiabalsis (polifoninis) dainavimas atsirado maždaug V amžiuje. Kartvelų polifoniniam dainavimui būdingas trijų – keturių balsų sąskambis. Įprasta, kad Sakartvele dainuoja vyrai. Dar graikų istorikas Ksenofontas (IV a. pr. Kr.) teigė, kad Sakartvelo gentys labai mėgo pasaulietinę muziką, karines ir šokių melodijas. Kartvelai net į mūšius eidavo dainuodami ir šokdami. Šios šalies folklore išliko ritualinių dainų ir šokių, menančių tiek pagonišką, tiek krikščionišką epochas. 2001 m. UNESCO Sakartvelo dainavimą pripažino nematerialaus žodinio paveldo šedevru. 1936 metais žymus folkloro specialistas Ivanas Čomahia Caledžichoje įsteigė folklorinį chorą. Pasibaigus antrajam pasauliniam karui prie choro prisijungė liaudies šokių kolektyvas. Po susijungimo kolektyvas buvo pavadintas Calendžichos miesto kultūros rūmų rajoniniu dainų ir šokių ansambliu „Bedinera“. Šis ansamblis – daugkartinis respublikinių, visasąjunginių ir tarptautinių folkloro festivalių, olimpiadų ir konkursų laureatas, apdovanotas medaliais ir diplomais. Išleista daugybė įrašų. Keletas liaudies dainų panaudotos kartvelų vaidybiniuose filmuose. Visi ansamblio dainų įrašai, surinkti 1936–1990 m., saugomi Tbilisio radijo komiteto fonde. Kolektyvas aktyviai dalyvauja kultūriniame Sakartvelo gyvenime.Vadovas–Murtaz Cimintija.
Unikalią progą pajusti paslaptingą Gruzijos sielą sostinės gyventojai ir miesto svečiai turės Vilniuje Tarptautinio folkloro festivalio „Pokrovskije kolokola“ metu ansamblis „Bedinera“ supažindins klausytojus su įvairiomis Gruzijos regionų vyrų dainavimo tradicijomis.

Autentiška liaudies muzikayra „Romodos“ ansamblio kūrybiškumo pagrindas. Šis kolektyvas visada improvizuoja, savo dainavimu sukuria unikalų stilių ir šiuolaikinio miesto erdvėje puoselėja Rusijos valstiečių muzikinę kultūrą. Ansamblis buvo sukurtas 1998 m., jo sudėtis laikui bėgant pasikeitė, tačiau jis visada suburia muzikinių, meno, teatro specialybių žmones. „Romodos“ dainininkai turi patirties rinkti muzikos kūrinius ekspedicijose įvairiuose Rusijos regionuose. Tačiau artimiausiomis jauniesiems muzikantamsneatsitiktinai tapo vėlaisusiformavusių regionų – Rusijos ir Ukrainos pasienio (Charkovo, Kursko ir Voronežo provincijų) –bei Sibiro vokalinės tradicijos.. Šių teritorijų dainų stilius pasižymi išsivysčiusia polifonija, turtinga ritualine ir švenčių kultūra, instrumentinės muzikos išsaugojimu (nuo obertoninių fleitų iki akordeono), choreografijos tipų įvairove (liaudies, ratelio, kadrilio šokių). Ansamblis „Romoda“ – folkloro festivalių laureatas Rusijoje, Lenkijoje ir Baltijos šalyse. Ansamblio meno vadovė Svetlana Vlasova – Rusijos Gnesinų muzikos akademijos etnografijos katedros docentė, įvairių muzikos ir folkloro projektų Prancūzijoje, Šveicarijoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir JAV dalyvė.