Folkloro ansamblis "Arinuška"

XXVI tarptautinės vasaros kūrybinės mokyklos „TRADICIJA“ programoje 2026 metais surengti
specializuoti pedagogų seminarai, skirti gilesniam tautinių mažumų kultūros pažinimui ir praktiniam
darbui su vaikų folkloro kolektyvais. Šių metų seminarai išsiskyrė tiek temų aktualumu, tiek plačiu
dalyvių spektru – juose dalyvavo etninės kultūros specialistai iš Lietuvos ir užsienio šalių, pedagogai,
folkloro ansamblių vadovai, kultūros paveldo tyrėjai ir aktyviai įsitraukęs Lietuvos tautinių mažumų
jaunimas.
Kiekvienais metais organizuodami Respublikinį vaikų ir jaunimo liaudies kūrybos atlikėjų
konkursą–festivalį „Tradicijų paveldėtojai“, kuriame dalyvauja visos Lietuvos vaikų ir jaunimo folkloro
ansambliai, organizatoriai pastebi ryškų pokytį: išaugo nauja jaunųjų folkloro ansamblių ir jų vadovų
karta. Tai ne tik jauni atlikėjai, aktyviai dalyvaujantys folkloro veiklose. Vis dažniau matyti, kad
jaunimas pats imasi lyderystės ir atsakingai, kūrybingai bei profesionaliai vadovauja vaikų ir jaunimo
ansambliams, kuria naujas iniciatyvas ir formuoja šiuolaikinį tradicinės kultūros veidą. Šiai kartai ypač
reikalinga metodinė, edukacinė ir organizacinė pagalba. Todėl Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir
etnografijos centras, įgyvendindamas daugybę jaunimui skirtų projektų ir veiklų, nuosekliai stiprina jų
kompetencijas, suteikia reikalingus įrankius ir sudaro sąlygas jaunimui augti kaip kultūros
puoselėtojams ir lyderiams.
1. Seminaras „Regioninės ir lokalinės tradicijos Lietuvos sentikių muzikiniame folklore“
Šią temą išsamiai pristatė Lietuvos etninės kultūros tyrėjas, mokytojas-ekspertas, tradicinių liaudies
dainų atlikėjas, folkloro ansamblio „Arinuška“ įkūrėjas ir meno vadovas Nikolajus Zacharovas. Jo
pranešimas tapo vienu iš ryškiausių seminaro akcentų.
N. Zacharovas, aktyviai dalyvaujantis respublikiniuose ir tarptautiniuose konferencijose, vadovaujantis
leidybos ir koncertinei veiklai, pristatė naujausius tyrimus apie Lietuvos sentikių muzikinį paveldą.
Ypatingą dėmesį jis skyrė balso technikai, akustikai, muzikos psichologijai ir tradicinio dainavimo
specifikai.
Pranešėjas išsamiai aptarė regioninius ir lokalius sentikių folkloro bruožus, pabrėždamas, kad ši
tradicija Lietuvoje išliko ne tik kaip religinės bendruomenės kultūrinė išraiška, bet ir kaip savitas
muzikinis reiškinys, persipynęs su Rytų Lietuvos lietuvių dermėmis. Seminaro dalyviai turėjo galimybę
susipažinti su naujausiais archyvavimo, skaitmeninimo ir paveldo sklaidos rezultatais, kuriuos N.
Zacharovas įgyvendina jau daugelį metų.
2. Seminaras „Darbo su tautinių mažumų vaikų folkloro kolektyvais pagrindai“
Šiame seminare ypatingas dėmesys skirtas praktinėms metodikoms, padedančioms įtraukti įvairių
tautybių vaikus į folkloro veiklas. Lietuvos pedagogai pristatė savo darbo patirtį, pasidalino įžvalgomis
apie repertuaro formavimą, motyvavimo būdus, naujas edukacines iniciatyvas ir aktualias tendencijas
dirbant su vaikų kolektyvais.
Užsienio šalių pranešėjai pateikė vertingų pavyzdžių, kaip jų šalyse į folkloro veiklas įtraukiami kitų
tautų vaikai. Jie pasidalino gerąja patirtimi apie kultūrinės įvairovės integravimą, bendradarbiavimą su
bendruomenėmis ir kūrybinius metodus, padedančius vaikams atrasti savo kultūrinę tapatybę per
muziką ir tradicijas.
Seminarai parodė, kad pedagogų bendradarbiavimas ir patirties mainai yra būtini siekiant išlaikyti
tautinių mažumų kultūros gyvybingumą. Dalyviai pabrėžė, kad tiek Lietuvos, tiek užsienio specialistų
įžvalgos padeda kurti naujas ugdymo formas, kurios atliepia šiuolaikinių vaikų poreikius ir stiprina
kultūrinį dialogą.
Renginiai dar kartą patvirtino, kad „TRADICIJA“ išlieka ne tik svarbia, bet ir unikalia, viena iš
nedaugelio Lietuvoje platformų, kurioje susitinka profesionalai, pedagogai, kultūros puoselėtojai,
įvairių tautų bendruomenių atstovai, o svarbiausia – vaikai ir jaunimas, kuriems ši kūrybinė mokykla
pirmiausia ir yra sukurta bei nuosekliai organizuojama.
Renginio organizatorius – Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centras – nuoširdžiai
dėkoja rėmėjams ir partneriams: Lietuvos kultūros tarybai, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai ir
Tautinių mažumų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės už nuolatinį palaikymą ir
prasmingą bendradarbiavimą.