Šiuolaikiniai vaikai mažai žino apie savo tautos tradicijas, kuriomis buvo pagrįstas daugelio kartų auklėjimas. Įtraukdama juos į kultūrinę veiklą, „Tradicija“ suteikia galimybę susipažinti su savo ir kitų tautų tradicine kultūra ir jos įtaka šiuolaikinei kultūrai, šeimos institucijai, savo tautos, bendruomenės, giminės, šeimos tradicijomis.
Šiais metais Mokykloje susirinko dalyviai iš Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Vokietijos, Čekijos, Norvegijos, Prancūzijos, Sakartvelo. Savo mintinis pasidalino gruzinų tradicinės muzikos specialistas, atlikėjas, pedagogas, šiuolaikinės etninės muzikos grupės „Shara Band“ solistas Luka Mebonia:
„Dirbti su vaikais į „Tradiciją“ atvažiuoju nuo 2018 metų. Ir kiekviena Mokykla, kiekviena pamoka atskleidžia man daug naujų dalykų. Mokydamas vaikus namuose, Sakartvele, suprantu kad jiems tai natūralu ir paprasta – gimtoji kalba, aplinka, sąskambiai ir harmonijos, supančios juos nuo pat gimimo, jie tiesiog genetiškai pasiruošę dainuoti gruzinų folklorą. Čia, Lietuvoje, pas mane į pamokas ateina vaikai, kuriuos domina ir traukia gruzinų tradicija, bet jiems tai visiškai nauja ir svetima. Man tai buvo tikras iššūkis ir atradimas, kad viskas yra įmanoma, tik reikia paaiškinti kaip ir iš kur viskas atsirado, kokie yra viso to šaknys. Šiuos vaikus supo kita kultūra, jie yra laisvesni, darbo metodika reikalinga irgi kita. Turiu atrasti kitą kelią, tai darau dažnai intuityviai, kaip psichologas (antra L. Mebonia specialybė) ieškau tinkamo priėjimo, sprendimų. Pats domiuosi, stebiu čia dirbančius mano kolegas, jų darbo rezultatas yra nuostabus, metodikos unikalios. Daug išsivežu namo, taikau savo kasdieniame darbe su vaikais“.
Folkloro mokytojas-ekspertas, Vilniaus rusų folkloro centro direktorius, garsaus folkloro ansamblio „Arinuška“ vadovas Nikolaj Zacharov, taip pat yra vienas mokyklos „Tradicija“ organizatorių:
„Mokyklai jau daugiau nei dvidešimt metų, manau tai didelis įvykis ir ne tik mano, bet visų čia atvažiuojančių dalyvių, pedagogų gyvenime. Per tuos dvidešimt dvejus metus galime stebėti kaip keitėsi ir pats etninės kultūros mokymosi, pažinimo, tyrinėjimų procesas ir kokia jo įtaka čia atvykstantiems dalyviams. Turime nuolat klausti savęs kam mes tai darome, ar teisingai darome, ką turime keisti, kaip tobulinti metodikas, kokiu būdu pasipriešinti visa griaunančiam globalizacijos procesui ir savo vaikams perteikti per tūkstančius metų sukauptą tradicinį paveldą; ką turime pasiimti su savimi į ateitį ir ar apskritai ateityje mums to prireiks? „Tradicijoje“ dirbdami su vaikais supratome, kad tas paveldas mums ne tik reikalingas, jis gyvybiškai svarbus. Čia formuojamos svarbiausios žmogui sąvokos – kas mes esame, iš kur atėjome, kaip keliausime toliau? Juk čia, Mokykloje vyksta nepakartojami, unikalūs procesai: dainuodami tradicinę muziką mes ne šiaip išgauname garsą, mes atkartojame tą savitą gilios senovės garsinę aplinką – tai tarsi laiko mašina, su kuria aplankome tūkstančių metų senumo laikus, stebime tų laikų įvykius, analizuojame juos. Tai labai įdomus, įtraukiantis procesas ir yra daug žmonių, kuriuos tai domina. Atskirai noriu padėkoti tėvams, kurie supranta kaip svarbu tai jų vaikams. Ir jeigu iš šimto šeimų nors dešimt tai supranta – jau labai gerai. Ir labai svarbu žmogų įtraukti, jį sudominti kuo ankščiau – vaikystė tarsi baltas lapas, maži vaikai turi puikią atmintį, jie mėgsta tyrinėti, yra neįtikėtinai smalsūs ir imlūs naujai informacijai bei įsisavina ją natūraliai. Ar mes, mokytojai, sugebėsime suteikti jiems tinkamą informacijos kiekį pačiu geriausiu būdu? Ar ta informacija bus pakankamai vertinga, reikalinga jų ateityje? Šiuos ir daugybę kitų klausimų sprendžiame čia, „Tradicijoje“, kuri mano įsitikinimu yra unikali ir nuolat progresuojanti. Nugalėdami begalę kliūčių organizatoriai užtikrina ugdymo proceso, paremto įvairių tautų liaudies tradicijomis, tęstinumą. Visa tai yra labai vertinga“.
Nuostabus koncertas Palangos Kurhauze pasibaigė – nuskambėjo paskutinės dainos, nutilo sužavėtų klausytojų plojimai, salės durys užsidarė... Bet liaudies dainos, instrumentų skambesys, brangiausios tradicijos liko kiekvieno Mokyklos dalyvio širdyje. Jie puoselės juos, saugos ir kitais metais, dar kitais, vėl ir vėl sugrįš čia, į Lietuvos pajūrį, kur tradicijos gyvos, kur gyvas tikėjimas kad ir mūsų vaikai jas saugos, saugos brangiausią ką turi kiekviena tauta, kiekvienas žmogus.
Renginio organizatoriai – Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centras nuoširdžiai dėkoja partneriams: Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Lietuvos kultūros tarybai, Tautinių mažumų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Vilniaus miesto savivaldybei, Kauno technologijos universitetui, Palangos kultūros ir jaunimo centrui.
