Kaip greitai bėga laikas! Nepastebimai pralėkė jubiliejinės dvidešimtos vasaros mokyklos
„Tradicija“ dienos Palangoje ir dalyvių širdyse bei sielose paliko nepamirštamus įspūdžius! Mokyklos
dalyviams buvo suteikta unikali bendravimo su geriausiais folkloro mokytojais, vaikų ir suaugusiųjų
folkloro kolektyvų vadovais, atvykusiais iš įvairių šalių galimybė. Kiekvieną dieną mokytojai vedė
liaudies dainavimo, šokio, teatro, rankdarbių meistriškumo kursus, rusų kalbos, liaudies kalendoriaus
pamokas ir viktorinas. Tai žmonės, turintys nepaprastai daug žinių ir patirties, gebantys sutelkti
aplinkinių dėmesį ir užburti juos visam laikui. Šiais metais pamokas vedė Andrej Kotov, Jelena
Bessonova, Jelena Čermenina, Tatjana ir Bartoš Začikevič, Jurij Pastušenko, Irena, Nikolaj ir Arina
Zacharovai, Julija Malyškina ir kiti. Su kiekviena amžiaus grupe buvo dirbama pagal specialiai jai
parengtą programą, tvarkaraštis apgalvotas iki smulkmenų. Po pamokų dalyvių laukė liaudies šokio
vakarai, jie drauge kūrė liaudies teatro spektaklius, pasirodė koncertuose Gintaro muziejuje ir Palangos
botanikos parke, susipažino su liaudies meistrais. Pedagogai, siekdami tobulinti kvalifikaciją, atlikimo
kultūrą ir įgyti naujų žinių dalyvavo seminare „Darbo su vaikų ir jaunimo folkloro kolektyvais
metodika“, apskritojo stalo diskusijoje „Liaudies tradicijų išsaugojimo ir populiarinimo keliai
kitakalbėje aplinkoje“ ir jiems buvo suteikti kvalifikacijos tobulinimo sertifikatai.
Šiais metais organizatoriams teko gerokai paplušėti – juk mokykla jubiliejinė, jau dvidešimtoji!
Visame pasaulyje paskelbtas karantinas… Bet nuoširdus tikėjimas, kad organizuojame labai svarbų
visuomenei renginį, padedantį saugoti ir skleisti tradicijas, suteikė mums jėgų ir ryžto judėti į priekį.
Sekėme Užsienio reikalų ministerijos informaciją iš kurių šalių galima atvykti į Lietuvą ir džiaugėmės,
kad jų daugėja. Palangoje susirinko dalyviai iš įvairių Lietuvos miestų, Lenkijos, Latvijos, Estijos,
Norvegijos, Vokietijos. Nuotoliniu būdu prisijungė pedagogai iš Rusijos ir Gruzijos.
Atvykusiems čia labai pasisiekė! Po ilgos atskirties, kuri sukūrė slogią psichologinę atmosferą
visuomenėje, po laiko, praleisto prie kompiuterių ekranų, žmonės pagaliau galėjo pasidžiaugti gyvu
bendravimu vienas su kitu, bendra kūryba. Kad ir kaip pažengė technologijos, žmogaus išmintis dar
nesugebėjo sukurti priemonių, kurios galėtų sujungti žmones, paversti juos vienu muzikiniu organizmu,
kurio taip reikia dainuojant. Kaip gali širdys plakti vienu ritmu per atstumą? O juk be to ansamblis
niekada neskambės. Kaip nuotoliniu būdu pasiekti vienodo tembro? Jis be galo svarbus tradiciniame
dainavime. Profesionalams yra žinomos detalės, daugybė smulkmenų ir subtilybių ir jie jau dabar
skelbia pavojų. Nuotolinis mokymasis nepakeis tradicinio, kuris ugdo ir formuoja ne tik asmenybę, bet
ir visuomenę. Vaikas privalo socializuotis. O kokia gi socializacija nuotoliniu būdu? Reikalingas
tiesioginis kontaktas, gyvas bendravimas. Skaitmeninė komunikacija negali pakeisti betarpiško, gyvo
mokytojo ir mokinio bendravimo. Švietimo sistema ne tik moko, ji ugdo, formuoja asmenybę, perteikia
vertybes ir tradicijas, kuriomis pagrįsta mūsų visuomenė. Nuotolinis mokymasis gali pakenkti, per jį
mes neteksime tradicijos, prarasime kartų ryšį. Auklėjame jaunimą, atitrauktą nuo šaknų, savo tautos
kultūros, negerbiantį kitų tautų kultūros. Galiausiai mes tiesiog nustosime kalbėtis, nebemokėsime
bendrauti. Apskritojo stalo šia tema dalyviai vieningai pritarė, kad kultūra, o ypatingai tradicinė liaudies
kultūra ir nuotolinis kontaktas yra nesuderinami dalykai.
Mokyklos „Tradicija“ pedagogų įžvalgos:
Sergej Starostin, Rusijos folkloro tarybos valdybos pirmininkas, multiinstrumentalistas, daininikas,
muzikos prodiuseris, televizijos ir radijo laidų vedėjas: „Jau kelerius metus iš eilės esu vasaros
mokyklos „Tradicija“ Palangoje pedagogas. Tai nepamirštamos gyvo bendravimo su folkloro ansamblių
dalyviais ir jų vadovais iš įvairių šalių dienos. Per daugelį metų mokyklos veiklos susiformavo unikali
savita aplinka, kurioje vyksta tikri stebuklai – per trumpą laiko tarpą dalyviai įgyja praktinius
dainavimo, skambinimo muzikos instrumentais, liaudies teatro, apeigų, tradicinės liaudis choreografijos
įgūdžius. Jie įsisavina įvairių stilių formas, semiasi liaudies išminties kompleksiškai. Deja, 2020 metai
iš esmės pakoregavo mokyklos veiklą, apribojo daugelio pedagogų dalyvavimą. Ką galėčiau apie tai
pasakyti. Nuotolinis mokymasis turi savo griežtai apibrėžtus parametrus ir apribojimus, ypatingai
pastebimus folklore. Mes todėl vadiname folkloro tradiciją žodine (nerašytine), kad ji perteikiama ir
paveldima iš lupų į lupas, betarpiškai bendraujant mokytojui ir mokiniui. Kolektyvai ir mokiniai
atvažiuoja į Palangą dėl gyvo bendravimo, susitikimų su savo mokytojais – tai ir yra esmė, pagrindinis
tikslas. Žinių ir emocijų užtaiso užtenka visiems metams. Šio bendravimo perkėlimas į skaitmeninę
erdvę panaikina esminę mokyklos idėją. Taip pat reikia pripažinti, kad net ir geriausios distancinės
techninės priemonės nesugeba tinkamai perteikti gyvo garso tūrinio, intonacijos, juo labiau negali
tiesiogiai sukurti bendros muzikinės sąveikos, dėl kurios ir gyvuoja tradicinė kultūra“.
Tatjana Začikevič, etnomuzikologė, ilgametė Nacionalinės Ukrainos P. Čaikovskio akademijos
folkloro laboratorijos mokslo bendradarbė, legendinio folkloro ansamblio „Drevo“ dalyvė, ansamblio
„Dička“ vadovė, šiuo metu gyvenanti Lenkijoje: „Tradicinis folkloro mokymo būdas – perteikimas iš
lupų į lupas, sekimas vado pėdomis tiesiogine prasme. Kaip sako patys liaudies atlikėjai „dainavimas
įpėdin“. Tam reikia labai gerai jausti partnerį, jo skleidžiamas vibracijas, jo balso įtampą, atspėti
pasirinkto melodinio vingio kryptį, kad sugebėti prie jo prisiderinti. Šis sugebėjimas yra esminis
folklore, kurio prigimtis yra improvizacinė. Mokymasis nuotoliniu būdu gali pasiūlyti tik jau paruoštas
suakmenėjusias struktūras, kurių derinys negali perteikti folklorinio dainavimo kaip gyvo, kintančio
organizmo esmės. Mokykloje „Tradicija“ vaikams ir jaunimui suteikiama unikali patirtis girdėti ir
derintis vienam prie kito atsitiktinai formuojamose grupėse, kurti ir improvizuoti, o ne tik pasinaudoti
paruoštomis konstrukcijomis. Be to, mokyklos dalyviams iš užsienio šalių suteikiama galimybė pažinti
rusų kalbą ir kultūrą formų ir dialektų įvairovėje.
Andrej Kotov, senovinės rusų dvasinės muzikos ansamblio „Sirin“ vadovas: „Sveikinu vasaros
kūrybinės mokyklos „Tradicija“ organizatorius, pedagogus ir dalyvius su garbingu 20 metų jubiliejumi!
Mokykla „Tradicija“ yra profesionalaus ir efektingo kūrybinių meistriškumo kursų organizavimo
rodiklis. Per ilgus mokyklos organizavimo metus čia susiformavo labai geras pedagogų kolektyvas, kurį
sudaro geriausi įvairių tradicinės kultūros sryčių specialistai ir tas kolektyvas nuolat atsinaujina.
Vadovai – Irena ir Nikolaj Zacharovai sugebėjo apjungti dainuojamasias, šokio tradicijas, tautodailę,
rusų tradicinę dvasinę muziką, liaudies teatrą. Pedagogams galimybė bendrauti, dalintis informacija ir
patirtimi šiltoje, šeimyninėje aplinkoje yra labai svarbi. Vaikai, suaugusieji mokyklos mokiniai visą
laiką leidžia kūrybinėje aplinkoje, kur pamokas keičia poilsis, bendros šventės, šokiai ir žaidimai.
Kiekvienam dalyviui suteikiama galimybė kompleksiškai mokytis ir pažinti tikrąją, autentišką rusų
tradiciją. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad mokymasis nuotoliniu būdu, kuris dėl nenugalimų aplinkybių
buvo taikomas šiais metais, jokiu būdu negali ir neturi pakeisti gyvo kūrybiško mokytojo it mokinio
bendravimo. Ypatingai kai kalbame apie atlikimo žanrus – dainavimą ar šokį. Viena svarbiausių meno
ir tradicinio meno užduočių – sudaryti bendro kūrybinio proceso galimybes – bendrų išgyvenimų
šokyje, dainoje, gilaus kūrybinio bendravimo. Net pačios pažangiausios techninės interneto galimybės
negali atkurti tokios aplinkos. Norėčiau tikėti, kad ateityje mes galėsime sugrįžti prie tradicinių liaudies
kultūros mokymosi formų“.
Nikolaj Zacharov, Vilniaus rusų folkloro centro direktorius, ansamblio „Arinuška” vadovas,
mokytojas-ekspertas, mokyklos „Tradicija“ organizatorius: „Džiugu, kad net esant sunkioms
epidemiologinėms aplinkybėms, pedagogai siekia dalintis patirtimi, aptarti sunkumus, atsiradusius
nuotolinio mokymosi proceso metu, folkloro kolektyvai siekia tobulėti. Man atrodo, žymus pasakymas
„Pamiršime tradicijas – prarasime save“ labai tiksliai atskleidžia vasaros mokyklos esmę. Kultūra (jeigu
ji siekia išsaugoti savo gyvybingumą) visada remiasi gerąja, pozityvia ankstesnių kartų patirtimi, tai ir
yra tradicija.
Irena Zacharova, Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centro direktorė, folkloro
ansamblio „Arinuška“ vadovė, mokytoja-ekspertė, mokyklos „Tradicija“ įkūrėja: „Mokyklos pedagogų
pastangų dėka, išaugo jau ne viena kūrybingų, iniciatyvių, visapusiškai išsilavinusių, gebančių dirbti
komandoje vaikų karta. Būtent liaudies tradicinės kultūros principais ir metodika pagrįstas auklėjimas
formuoja kūrybingą, gerbiantį savo protėvių istoriją ir tradicijas žmogų. Vaikai, ne vieną sezoną
dalyvavę mokykloje, pasižymi aukšto lygio atlikėjo meistriškumu. Labai svarbios mokyklos funkcijos –
sukurti ir palaikyti kultūrų ir kartų dialogą“.
Vieno mokyklos „Tradicija“ mokinių tėvų pastebėjimai: „Mūsų vaikams tai labai svarbi patirtis.
Tai pasaulio pažinimas, mąstymo horizonto praplėtimas. Galimybė mokytis pas nuostabius pedagogus
suteikia mums ir mūsų vaikams gilias liaudies tradicijos ir folkloro žinias, atskleidžia meistriškumo
paslaptis. Mums, gyvenantiems Lietuvoje, tai svarbu kaip gaivaus oro gurkšnis. Mes ir mūsų vaikai
privalome suvokti save kaip stiprią ir įdomią, turinčią gilias tradicijas tautą. Būdami šalia žmonių
žinančių ir mylinčių tradiciją bei folklorą, sugebančių perteikti tai kitiems, mes patys sužinome daug ir
darome gerą darbą savo vaikams. Visi mokytojai čia – ne tik meistriški pedagogai, jie dar ir labai
įdomūs, entuziastingi žmonės, perteikiantys savo energetiką kitiems. Net patys mažiausi mūsų
ansamblio dalyviai, nesuprasdami dar to galva, supranta širdimi. Vaikai, atvažiuojantys iš įvairių
Lietuvos miestų ir užsienio šalių, susipažįsta, drauge mokosi, dalinasi patirtimi, žaidžia, bendrauja
neformalioje aplinkoje, juos vienija meilė folklorui. Vėliau jie laukia naujo susitikimo po metų.
Mokykloje laikas tiesiog lekia. Viso kulminacija – koncertas, atskleidžiantis kaip daug mes išmokome
per tokį trumpą laiką. Todėl tariame didelį ir nuoširdų „ačiū“ mūsų pedagogams. Ačiū visiems kas
padeda ir palaiko. Tai labai svarbus, įdomus ir nepamirštamas įvykis!“
Jau daug metų mokyklą remia Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės, Lietuvos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė.
Jekaterina Bieliauskienė
