Folkloro ansamblis "Arinuška"

2025 m. lapkričio 5 - 9 dienomis Vilniuje savo 20-ojo jubiliejaus sukaktį švęs tarptautinis folkloro festivalis
„Pokrovo varpai“. Renginys, kuris jungia kultūrinio švietimo, mokslines ir edukacines dalis, jau seniai užima
išskirtinę vietą sostinės kultūriniame gyvenime. Per šį jubiliejų Festivalis įprasmina svarbų įvykį – 150-ąsias
M. K. Čiurlionio gimimo metines.
Svarbu priminti, kad Festivalis, pavadintas pravoslavų Švenčiausiosios Dievo Motinos Globos šventės garbei,
sukviečia tradicinės liaudies kultūros saugotojus ir puoselėtojus. Senovėje šiuo metų laiku, pasibaigus žemės
ūkio darbymečiui, prasidėdavo kaimo šventės – buvo keliamos vestuvės, rengiamos mugės, kurias lydėjo
dainos, šokiai ir įvairios linksmybės. ,,Pokrovo varpai“ - vienintelis festivalis, kiekvienais metais vykdantis
unikalią, analogų Baltijos šalyse neturinčią veiklą. Lietuvos kompozitoriai, garsūs mūsų ir užsienio šalių
muzikos atlikėjai susirenka kurti World Music žanro kūrinių ir pristatyti juos geriausiose Lietuvos ir pasaulio
salėse. Taip yra saugomas ir puoselėjamas įvairių tautų folkloras, skatinamos kultūrinės daugiatautiškumo
tradicijos, vystomas tarptautinis kultūrinis bendradarbiavimas, aktyvinama Lietuvos ir jos sostinės
profesionalaus meno sklaida. Organizatoriai yra išsikėlę tikslą liaudies muziką paversti labiau suprantama ir
priimtina jaunimui, parodyti, kaip liaudies dainos išlaiko savo paklausą šiuolaikiniame pasaulyje. Tai yra
įmanoma pasiekti naudojant tradicijos ir šiuolaikinės kalbos sintezę. Klausytojams jau buvo pristatyti L.
Rimšos „Senasis tikėjimas“ (Lietuvos sentikių folkloro pagrindu) ir „Moterų giesmės“, A. Doinikovo
„Etnosfera – naujas tradicijų dvelksmas“, G. Rimkaus Rimkevičiaus „Liaudiškoji rapsodija“, J. Jurkūno „Iš
šio miesto“, A. Martinaičio „Sakmė apie gyvenimą“, Z. Bružaitės „Koliažai“, A. Šenderovo „Dedikacija“, L.
Vilkončiaus „Varnėno mišios“, L. Rimšos, G. Venislovo, J. Jasinskio „Buvo tokia diena“ (Simono
Firkovičiaus poezijos ir karaimų folkloro pagrindu), L. Somovo „Perpetuum“, J. Jasinskio „Orero“ (kartvelų
folkloro pagrindu), M. Stumbro “Spell” (ukrainiečių folkloro pagrindu). Vienas sėkmingiausių tokio tipo
projektų, Jievaro Jasinskio „Orero”, sukurtas kartvelų folkloro pagrindais, ir naujas kompozitoriaus kūrinys,
dedikuotas M. K. Čiurlioniui, bus pristatyti lapkričio 5 d. festivalio pradžios koncerto „Folkloras ir dabartis“
metu Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.
Festivalio programoje numatyti koncertai geriausiose Vilniaus salėse, liaudies šokių ir pasidainavimo vakarai,
mokslinė konferencija, apskritojo stalo diskusijos, dalyvaujant garsiems Lietuvos bei užsienio šalių etninės
kultūros specialistams bei istorikams, paroda, meistriškumo pamokos ir tradicinio dainavimo bei jaunųjų
amatininkų laboratorijos, suteikiančios jų dalyviams unikalią galimybę stiprinti gebėjimus ir ugdyti
kompetencijas etninės kultūros srityje.
„Pokrovo varpai“ vienas labiausiai žinomų Europoje vykstančių etninės muzikos festivalių, suburiančių
gausią, stiprių saitų susietą bendruomenę, garsinančių Lietuvą ir Vilnių – daugelį kultūrų atstovaujančią
Lietuvos sostinę. Skaičiai siekia apie 800 įvairių tautų dalyvių, kuriuos sudaro profesionalūs menininkai
(Lietuvos kamerinis orkestras, Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, žinomi solistai, dirigentai), Lietuvos
regionų ir užsienio šalių folkloro ansambliai, tautinių bendrijų kolektyvai, mokslininkai. Bendradarbiaudami
tarpusavyje jie puoselėja tradicinę kultūrą. Jaunų žmonių – vaikų ir jaunimo ansamblių narių, kitų kultūros
sektorių kūrėjų pritraukimas, jų požiūris į etnines vertybes bei folklorą aktualizuojančios idėjos įkvepia
jaunosios kartos klausytojus, atskleidžia, koks įdomus ir įtraukiantis gali būti liaudies menas. Glaudaus
tarpusavio ryšių puoselėjimo rezultatas inspiruoja netikėtas festivalio koncertų programas ir naujus ansamblių
sąstatus, suburiančius Lietuvos ir užsienio atlikėjus. Festivalis tapo platforma kultūriniams mainams, kur
susitinka įvairių šalių ir Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų atstovai. Tuo pačiu Vilniaus miestas virto
tarptautiniu tradicinės muzikos centru, vienijančiu muzikos mylėtojus, folkloro gerbėjus ir tuos, kurie domisi
kitų tautų kultūromis.
Džiaugiamės, jog jau daugelį metų festivalio rėmėjai yra Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos
kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės.
Festivalio partneriai: Lietuvos nacionalinė filharmonija, Šv. Kotrynos bažnyčia, Vilniaus Universitetas,
Vilniaus Senamiesčio Atnaujinimo Agentūra, Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka,
Vilniaus kultūros centras, Lietuvos Sentikių Bažnyčia, Vilniaus Broniaus Jonušo muzikos mokykla, Alaus
Namai.
Festivalio organizatoriai: jauna ir labai patyrusi Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centro bei
Vilniaus B. Jonušo muzikos mokyklos specialistų komanda.
Griežta dalyvių atranka (kolektyvus renka tarptautinė komisija), kuri prasideda prieš 1,5 metų, Festivalio
auditorijai suteikia vertingą galimybę išgirsti tik aukšto lygio atlikėjus. Visi jie puoselėja autentiškas
tradicijas, atskleidžia savo krašto, regiono savitumą bei demonstruoja originalias programas. Mažų miestelių,
geografiškai nutolusių nuo sostinės, kolektyvai sulaukia ypatingo festivalio rengėjų dėmesio. Spalvingi
Festivalio renginiai traukia įvairialypę skirtingų amžių publiką, kuri yra skatinama domėtis liaudies paveldu,
savo ir kitų tautų istorija. Jubiliejinio renginio proga į Lietuvos sostinę atvyks ne tik geriausi kolektyvai ir
solistai iš įvairių Lietuvos vietų, bet ir svečiai iš Bulgarijos, Ispanijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos,
Sakartvelo, Serbijos, Ukrainos, Vokietijos.
Organizatoriai