Nuo seniausių laikų žmoniją supo įvairūs tikėjimai. Viską gyvenime lėmė santykis su gamtos jėgomis, nepažįstamais reiškiniais, nesuvokiamomis aplinkybėmis, bet, - kurias buvo galima “palenkti” aukomis, ritualais, užkalbėjimais, vėliau – maldomis, pasižadėjimais ir išsipirkinėjimu. Jeigu žmogus niekuom nebetiki, - jis tampa dvikoju gyvūnu, ne daugiau. Net futbolo aikštėje įvartį įmušęs žaidėjas siunčia dangun padėkos ženklus už suteiktą progą… Nuo seniausių laikų, su tikėjimais siejamas dainas kūrė ir dainavo visos pasaulio tautos ir gentys. Daug jų prieš medžioklę, žvejybą, derliaus, kalendorines šventes, net – karus, atgyja mūsų dienomis. Tačiau tie, kurie gimę gyventi (ne žudyti), kuria ir dainuoja tikėjimą apie viltį, meilę, sutarimą, supratimą, grožį ir viską, dėl ko žmogus šaukiamas gyventi…